Rekonstruojamas pastatas traktuotas kaip Minijos gatvės, kultūros paveldo pastatų ir galimo perspektyvinio užstatymo kompozicijos elementas. Pagrindinis principas – Minijos gatvės atkarpos formavimas derinant naujos architektūros galimybes su istoriškai susiklosčiusiu urbanistiniu kontekstu. Siekta urbanistinės plėtros ir nekilnojamojo turto vertybių apsaugos balanso.

Rengiant rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus numatyta, kad esamojo korpuso patalpos būtų pritaikytos gyventi – jose suprojektuoti 24 butai. Naujajame korpuse suprojektuotos ir administracinės patalpos, kurių pirmieji du aukštai skirti medicinos įstaigai, o likusieji – biurams. Patekti į sklypo teritoriją galima tiek iš Šermukšnių, tiek iš Minijos gatvės.

Pagrindinius architektūrinius sprendinius diktavo esamas urbanistinis ir architektūrinis kontekstas. Iš rytinės sklypo pusės į pastatą patenkama nuo jaukios ir individualiais gyvenamaisiais namais užstatytos Šermukšnių gatvės. O iš vakarų pusės – intensyvaus eismo Minijos gatvė, kurioje dominuoja ir toliau vystomas užstatymas administraciniais pastatais.

Didelę vizualinę įtaką šioje teritorijoje daro ir Klaipėdos uosto pramonės, sandėliavimo pastatų architektūra, ypač – senieji buvusio Klaipėdos celiuliozės fabriko pastatai, jų fasadų raiška. Projektiniuose pasiūlymuose formuojamu tūriu siekiama „atsiliepti“ tiek į Minijos gatvės administracinių pastatų lakoniškumą, celiuliozės fabriko komplekso vizualinę raišką, tiek į Šermukšnių gatvės bei kvartalo masteliškumą.